skaldyti

skáldyti, -o (-ija N, -yja [K]), -ė (-ijo N) K, Rtr; N iter. skelti. 1. tr. SD361, R, Sut, I, L, Nmč, End, Plm, Zt, Pb, Dl, Všn daug kartų skeliant, smulkinti į dalis, į gabalus: Skáldau medžius, akmenis J. Malkos skáldyt – sunkus darbas senam Skdt. Skali beržo malka: gerai skáldyt Rdš. Žiemą liuobam kapoti medžius, kerus skáldyti Brs. Skáldytų karčių tvora LKAI64(Jdr). Jekė su Maguže džiovytą pagalį skáldo K.Donel. Kirvis skáldomas (vartojamas skaldyti) Klvr. Pasidėjęs tokį paplokščią akmenį ir skáldo LKT186(Čk). Išvarė ant plento akminų skáldyt Grz. Du mėnesiu skaldė akmenis, o paskui vėl be darbo, vėl badą kenčia J.Bil. Skáldo riešutus kaip voveris Grž. Sūrį vežios an kalados skáldyti, pjaustyti i duos visims veselninkams Tl. Rapsus kuliant, reikia pritaikyti kuliamąją, kad neskaldytų grūdų rš. Skaldyti žirniai rš. ^ Meilė i akmenį skáldo Dglš. Iš adetos vežimą skáldo i skáldo, pats lo[ja], pats nežino, ką išlo[ja] Trk. | refl. Sut, K: Gerai skáldosi itoj malka Dv. ║ Aps, Imb skeliant gaminti: Seniau balanas skáldydavo ir degindavo Antr. Prie prūso (per vokiečių okupaciją) vėl išmokom balanas skáldyt Dkš. Mūs senos pirkios lentos buvo skáldytos Dbč. Ką jūs veiksit iš mano šakelių? Ką skáldysit ir iš liemenėlio? JV917. Dar menu, kap buvo kurnos (dūminės) pirkios skáldytom (skaldant padarytų lentų) lubom Dv. ║ refl. plėšiamam skirtis, skaidytis: Minkštas pluoštas gerai skaldosi rš. ║ smogiant trupinti, aižyti: Trenkė perkūnas, lyg visą svietą skaldydamas į trupinius V.Kudir. | prk.: Žaibas įnirtingai skaldo naktį J.Marcin. | refl.: Uolos pradėjo skaldyties brš. 2. tr. Dv, Eiš, Žln, Sem, Azr, Rtn, Lš, Str, Klt, Aps, Gdr pjaustyti dalimis (ppr. bulves): Bulbas skáldydavom ant tris dalis ir sodindavom Adm. Kai bulbų mažai, tai sėklai dideles skáldom Dbk. Košikan skáldžiau bulbas Lnt. Devynių dešimtų (90) metų, o bulbas skáldžiau cielą nedėlią Rod. Nieko nereikia, va, išvirk skáldytų bulbų Sdk. Obuolius skaldyt ir džiaut reik Km. 3. tr. skirstyti, dalyti: Senis Balsys skaldyti ūkio nenori V.Myk-Put. Skáldyti ūkės nenorėjo, išleido vieną į mokslą DūnŽ. Aš myliu Lietuvą ir skaldyti ją dalimis niekam neleisiu V.Krėv. | Vienybę skáldyti DŽ. Skáldytas (blaškus, nesukauptas) dėmesys KlK25,65. 4. tr. chem., fiz. skirstyti į sudėtines dalis, skaidyti: Organizmas išmoksta greit skaldyti nuodus rš. Atomus skáldyti DŽ¹. | refl.: Organinė medžiaga skaldosi lėtai (mėšlui pūvant) rš. Chemiškai skáldytis DŽ¹. 5. tr. prk. dalyti į tam tikras grupes: Privatinė gamybos priemonių nuosavybė skaldo visuomenę rš. | refl.: Valstiečiai skaldosi į buržuaziją ir varguomenę (sov.) rš. ║ ardyti: Pasauly auksas visa valdo, gražiausiąją vienybę skaldo Vd. 6. tr. prk. atitolinti vieną nuo kito, daryti nedraugišką, svetimą: Tarybinis patriotizmas ne skaldo, bet jungia visas mūsų šalies tautas į brolišką šeimą (sov.) sp. ║ refl. išsituokti, skirtis: Skáldos šeimos jau i po kaimas Grd. 7. tr. kuo aštriu kapoti: Ar skaldysi padkavom žemelę, ar karpysi auselėm rūtelę? LTR(Sn). Tai atkelsiu galvele vartelius, tai skaldysiu kojelėm vejelę LTR(Btr). ║ kandžioti, gilti: Šarančiai apninka, pradeda skáldyti tau (piemeniui) šonus Grd. 8. tr. brėžinėjant įskelti ugnį, degioti: Neskáldyk be reikalo degtukų! Ob. 9. intr. sproginėti (apie spirgus): O žaltelel, kaip tos krasnos skáldo! Krš. 10. tr. šnek. smarkiai daužyti, mušti, talžyti: Skáldė skáldė, ir delto išlikau gyvas Ds. Kas čia sakė, ka tiek mušę didliai, skáldę Trk. Skaldo vieni kitiems antausius, ir laksto kepurės nuo tilto į vandenį K.Bor. Kam snukį skáldyti NdŽ. Tada policininkai ima skaldyti žmones karabinų buožėmis E.Miež. | refl. tr., intr.: Ir vėl tie buvo pradėję sau galvas skaldytis Jnš. Baratės, tai baratės, tik galvų nesiskáldykit! Dkš. Jūs vėl turbūt skáldėtės, kad su mėlynėms vaikščiojat Krp. Kad skáldos kaip girti Sv. 11. intr. šnek. smarkiai, be pertrūkio kosėti: Vaistus geru, vis tiek kosulys nepraeina – trečia diena, kaip skáldau Vkš. 12. intr. Šts šnek. kalbėti nebūtus daiktus, šnekant kurti: Skáldo priskaldo bobos tiek i tiek Krš. 13. tr. šnek. griežtai kalbėti, rėžti (tiesą): Skáldo visa akỹs Ut. Kai pradėjau skáldyt praudą akysan, tai tik raudonavo! Ml. Kai sustenka, i skáldo akysna visa ką, kaip buvo Klt.

◊ ãkmenis skáldyti daug vargo patirti; sunkiai gyventi: Visiems mums tenka akmens (nom. pl.) skaldyti mūsų gyvenimo kely J.Jabl.

kaĩp klỹnais (vãgiais) skáldo labai skauda (galvą): Galvą kàp klỹnais skáldo, o ausyse kap devyni velniai spiegia Vlk. Galvą kaĩp vãgiais skáldo J.Jabl.

málkas skáldyti kosėti: Tas vaikelis málkas skáldo Grž.

\ skaldyti; apskaldyti; atskaldyti; daskaldyti; įskaldyti; išskaldyti; nuskaldyti; paskaldyti; perskaldyti; praskaldyti; priskaldyti; razskaldyti; suskaldyti; užsiskaldyti